Kandidatuok!

LAISVAI su Mariumi

Esate jauniausias šiuo metu einantis pareigas Seimo narys. Koks jausmas Seime būti jauniausiu?

Taip, esu jauniausias Seimo narys – į parlamentą buvau išrinktas 28-erių. Aš pats to fakto nesureikšminu, tačiau kartais iš aplinkinių jaučiu tam tikrą dėmesį būtent dėl amžiaus, kaip, neva tai, išskirtinės savybės. Juk visada įdomu būti kažkokiu „-iausiu“.

Seimui tikrai nesvetimas „ageism‘as“ (diskriminacija dėl amžiaus), bet taip yra ir su tam tikrų pavienių parlamentarų požiūriu į moteris, homoseksualius žmones ir taip toliau. Tuo tarpu aš džiaugiuosi dirbdamas įvairovėje, pavyzdžiui, turėdamas galimybę konstruktyviai dirbti ir šiltai bendrauti su signatarais, tarp kurių yra ir tokių, kurie patys būdami gana jauni pasuko politiniu keliu. Būtent iš jų sklinda išskirtinis profesionalumas ir empatija. Be to, man smagu, kad galiu pasidalinti savo patirtimi, įvairiais formatais kalbėdamas apie jaunimo politiką.

 

Laisvalaikiu kuriate muziką. Galbūt galėtumėte daugiau papasakoti apie šį hobį? Ar tai Jums yra būdas atsipalaiduoti?

Tikrai taip. Muzikos kūrimas reikalauja didelio susitelkimo, todėl man tai padeda atsipalaiduoti. Politikoje yra daug neapibrėžtumų ir tai kartais vargina. Tuo tarpu muzikos kūrimas yra didelio pasiruošimo nereikalaujantis, bet ypatingai smagus būdas ne tik pailsėti, bet dar ir save išreikšti. Mano mėgstami muzikinės kūrybos žanrai yra šokių muzika, hiphopas, „ambient“. Taip pat rašau dainų žodžius, kuriu kompozicijas, stengiuosi užsiimti ir įvaldyti „mixing and mastering“. Be to, pats atlieku repo muziką bei darau vokalo aranžuotes. Stengiuosi mokytis, džiaugtis šiuo hobiu ir kūryba dalintis su kitais.

 

Neseniai buvo priimtas sprendimas, sudarantis galimybę į Seimą kandidatuoti asmenims nuo 21-erių metų. Ką, Jūsų nuomone, šis sprendimas reiškia jauniems žmonėms?

Tai reiškia galimybę, bet ne garantą. Kuo daugiau įvairovės politikoje, tuo geriau, tačiau kelias iki parlamento yra sudėtingas ir vingiuotas. To nereikėtų pamiršti.

Visgi manau, kad šių konstitucinių pataisų priėmimas buvo džiugi diena demokratijai. Mes turime švęsti pliuralizmą ir įvairovę, siekti kuo platesnio atstovavimo Seime. Džiaugiuosi, kad einame europiniu keliu – šiuo metu Europoje liko tik trys valstybės, kurios vis dar turi itin aukštą amžiaus cenzą, kandidatuojant į nacionalinį parlamentą, kokį turėjome mes. Dažniausiai vyraujantis cenzas svyruoja nuo 18-os iki 21-erių. Taigi, tikiu, kad laikui bėgant ir tos 3 šalys paseks Lietuvos pavyzdžiu.

 

Esate gimęs ir užaugęs Kaune. Kaip prisimenate savo jaunystę šiame mieste? Ką jis Jums reiškia?

Kauną labai myliu – esu trečios kartos kaunietis. Mokiausi Kauno ,,Saulės” gimnazijoje. Tai – sena mokykla, turinti gerą aurą bei puikius mokytojus. Tas laikas buvo be galo smagus – tuo metu įkūrėme savo nevyriausybinę organizaciją, tapau aktyvistu bei giliai susidomėjau politika.

Aš labai džiaugiuosi Kauno raida, progresu bei sugebėjimu išlikti itin lietuvišku, inovatyviu ir versliu miestu. Kauno žmonės yra veržlūs, drąsūs ir turintys tvirtą nuomonę.

Man labai patinka ir tai, kad miestas tampa vis atviresnis. Jame daug studentų iš užsienio – tiek iš Europos, tiek iš kitų vietų, kurie įprastai atvyksta studijuoti inžinerijos, medicinos, tačiau ir kitų mokslo disciplinų. Džiaugiuosi kosmopolitiška Kauno kryptimi, kuri gan natūraliai išryškėjo per pastarąjį dešimtmetį.

 

Esate baigęs politikos mokslų ir tarptautinių santykių studijas Škotijos Aberdyno universitete, o Seime dirbate Užsienio bei Europos reikalų komitetuose. Ką studijos užsienyje Jums davė? Ar užsienio politika yra ta sritis, kuri Jums yra įdomiausia?

Tikrai taip. Užsienio politika ir europiniai reikalai vis labiau persipina. Jeigu tam tikri dalykai praeityje buvo išskirtinai užsienio politikos klausimai, dabar jie reikalauja platesnio požiūrio. Tai itin dinamiškos sritys. Pasirinkęs šiuos komitetus Seime jaučiuosi kaip žuvis vandenyje (šypsosi).

Didžiausias privalumas studijuojant užsienyje buvo tai, kad turėjau progą pagyventi multikultūrinėje aplinkoje bei susipažinti su pačiais įvairiausiais žmonėmis. Tokioje terpėje gavau ne tik teorinių, praktinių, bet ir bendražmogiškų įgūdžių apie įvairius žmones bei kultūras iš viso pasaulio. Manau, kad tai buvo unikali ir praturtinanti patirtis, ypač naudinga dirbant šioje srityje.

 

Kaip vertinate šiuo metu vyraujančią Lietuvos užsienio politikos kryptį, ypač poziciją Kinijos atžvilgiu?

Manau, kad Lietuvos pozicija ir aktyvumas užsienio politikoje šiuo metu yra teisingame kelyje, tiksliau tariant, vykdant vertybinę užsienio politiką esame teisingoje istorijos pusėje, nepaisant iššūkių, kurie yra didžiausi nuo Antrojo pasaulinio karo.

Nuo vasario 24-osios, kada rusija pradėjo plataus masto, genocidinį karą prieš Ukrainą, visuomenės nuotaika mūsų užsienio politikos krypties atžvilgiu pasikeitė. Jeigu iki tos dienos girdėdavome garsesnių kalbų, neva Lietuvos užsienio politika žlugo, tai dabar jos nutilusios. Manau, kad visuomenė aiškiai suprato, kas yra agresyvus režimas ir kaip jis veikia. Tai yra skirtumas tarp abstraktaus mąstymo žvelgiant į ilgąją laiko perspektyvą ir, vadinkim, pragmatiško, gan trumparegiško mąstymo. 

Tuo tarpu Kinija kartu su rusija bei baltarusija jau ir anksčiau dalyvavo „Zapad“ pratybose. Kinija šiuo metu padeda rusijai išvengti sankcijų. Abi šalys yra pasirašiusios betarpiško tarpusavio bendradarbiavimo sutartį.

Manau, kad Lietuvos užsienio politikos kryptis yra principinga, teisinga ir tvirta. Jokie autoritariniai režimai iš rytų mūsų nepalauš.

  • Mėgstamiausias filmas: „Pianistas“
  • Mėgstamiausias muzikos stilius: Repas
  • Politinis autoritetas: Nelsonas Mandela
  • Mėgstamiausia vieta Lietuvoje: Kaunas
  • Vienas dalykas apie Jus, kurio žmonės nežino, tačiau nustebtų sužinoję: Esu turėjęs dvi savo autorines dainas radijo stoties „Zip FM“ eteryje (šypsosi)