Ieva, esate dirbusi Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus komandoje. Kaip prisimenate šį savo karjeros laikotarpį? Ko ten labiausiai išmokote?
– Šį savo gyvenimo laikotarpį prisimenu labai šviesiai ir šiltai. Tiesą sakant, nesijaučiu visiškai nutolusi – savivaldybėje vis dar tenka apsilankyti tiek įstatymų leidybos, tiek partiniais klausimais. Ten jaučiuosi išmokusi labai daug – nuo sėkmingo krizių valdymo iki tvirto komandinio darbo. Dirbdama savivaldybėje susidūriau su labai plačiu temų spektru, taigi, jaučiuosi įgavusi daug vertingų žinių.
Prisiminkite save aštuoniolikos. Kokį patarimą tada duotumėte sau, jeigu galėtumėte?
– Šis klausimas iš karto suponuoja, kad tuomet kažką galbūt reikėjo daryti kitaip – taip nemanau. Tačiau, prisimindama save aštuoniolikos, galbūt galėčiau sau palinkėti daugiau drąsos – nebijoti klausti, mažiau dvejoti priimant sprendimus.
Visuomet pasisakote ir kovojate už didesnę gyvūnų apsaugą. Kodėl? Kas tai lėmė?
– Gyvūnų gerovės tema Lietuvoje yra ganėtinai nauja – Vakarų Europa prie postmodernių vertybių perėjo jau prieš trisdešimt metų, o mes jas prisijaukiname tik dabar.
Gyvūnų gerovės tema man svarbi dėl keleto priežasčių. Visų pirma, gyvūnai savo interesams patys atstovauti negali, todėl kažkas turi už juos kovoti. Antra, manau, kad visuomenės požiūris į gyvūnų gerovę atspindi jos empatiškumą, todėl ši veikla man atrodo prasminga. Tikiuosi, kad tos empatijos mūsų visuomenėje bus tik daugiau.
Esate vegetarė. Kiek jau laiko nevalgote mėsos ir kas paskatino padaryti tokį pasirinkimą?
– Kiaulienos nevalgau nuo ketvirtos klasės. Pradinėje mokykloje pietums mums dažnai duodavo kiaulienos karbonadus. Vieną dieną, būdama dešimties, pasakiau: „Viskas. Daugiau kiaulienos nebevalgysiu“. Nuo to laiko mėsos vartojau vis mažiau ir mažiau.
Nemanau, kad daug gyvulinės kilmės produktų valgyti yra sveika, tad tai darau ne tik etiniais sumetimais, bet ir dėl geresnės sveikatos. Džiugu, kad Lietuvoje vis daugėja informacijos šia tema ir žmonės gali priimti labiau informuotus sprendimus.
Dar visai neseniai Seimas pritarė Jūsų iniciatyvai dėl ligoninių vadovų kadencijų ribojimo. Kodėl ši pergalė yra svarbi?
– Visų pirma, sveikatos apsaugos sektoriuje šiuo metu turime labai hierarchinę, senamadišką struktūrą, kur egzistuoja daug ydingų santykių tarp vadovybės ir darbuotojų bei piktnaudžiavimo galios pozicija. Tai, kad kadencijos nėra ribojamos, lengviau leidžia tiems santykiams tapti tironiškais – vadovaujantis žmogus jaučiasi nebaudžiamas. Be to, ligoninės neturi valdybų, o turi tik patariamąsias stebėtojų tarybas, kurios neturi realios įtakos sprendimų priėmimui.
Taigi, tokia galios koncentracija atveda į ydingus hierarchinius santykius, prastą psichologinį klimatą, bei mobingą. Be to, tokia sistema nesukuria paskatų į šias institucijas ateiti naujiems žmonėms, kas lemia tam tikrą institucinį sustabarėjimą tiek žmogiškųjų išteklių, tiek idėjų prasme.
Koks politikas ar politikė yra Jūsų įkvėpimas?
– Negalėčiau įvardinti vieno politiko, tačiau šiame kontekste paminėčiau a. a. Leonidą Donskį. Jis buvo visų pirma filosofas, o tada politikas, tačiau man labai imponuoja jo sugebėjimas be pykčio kalbėti sudėtingomis temomis, jautriai ir taikliai užčiuopti tai, ko kiti nepastebi. Taip pat paminėčiau ir rašytoją Kristiną Sabaliauskaitę. Mane žavi jos sugebėjimas vietoje ir laiku labai aiškiai įvardinti tai, kas mes esame, nubrėžiant aiškų istorinį kontekstą. Šie du žmonės mane labai įkvepia.
Kaip manote, kuo užsiimtumėte, jeigu nebūtumėte politike?
– Vaikystėje sakiau, kad darysiu du dalykus – turėsiu savo vaikų psichologijos kliniką ir būsiu kinologų draugijos pirmininke (juokiasi). Nors nežinau… Šią savaitę Laisvės frakcija turėjo labai įkvepiantį susitikimą su Lietuvos kariuomene – pagalvojau, kad tai taip pat atrodo įdomus ir prasmingas darbas. Tai yra sritis, kur šiuo metu yra mažai lyčių lygybės, tad būtų įdomu save išbandyti ir ten.
Kokia Jūsų svajonė Lietuvai?
– Turiu vieną ne „rožinę“, bet tokią realesnę, įvairių spalvų svajonę – kad Lietuvoje mes vienas kitu pasitikėtume labiau. Tai yra mano didžiausia svajonė Lietuvai.
GREITI KLAUSIMAI
- Katės ar šunys? Tikrai šunys (juokiasi).
- Kava ar arbata? Ryte kava, vakare arbata.
- Robotai ar dinozaurai? Dinozauro nesu mačiusi, bet pamatyti norėčiau.
- Poemos ar novelės? Novelės.
- Sėkmė ar laimė? Laimė.
