Kandidatuok!

LAISVAI su Ewelina

Kas Jums yra teisingumas?

– Teisingumo sąvoką galima būtų plačiai analizuoti filosofijos ar teisės teorijos kontekste. O ir teisės aktuose teisingumas kaip vertybė ar principas dažnai minimas. Per pusantrų metų Teisingumo ministerijoje teko dažnai sulaukti asmenų prašymų ir skundų, kurie ieško teisingumo, o kreipimasis į ministeriją jiems atrodo racionalus, nes tai – Teisingumo ministerija. Matyt tai ir atspindi teisingumo esmę – lūkestis, kad sprendimai priimami ne tik teisėtai, bet ir teisingai. Teisė turi tarnauti žmogui, o ne žmogus teisei.

Kaip prasidėjo Jūsų kelias su Laisvės partija? Kodėl prisijungėte būtent prie šios politinės jėgos?

– Aktyvioje politikoje pradėjau veikti Remigijaus Šimašiaus kvietimu prisijungti prie komiteto ir dalyvauti savivaldos rinkimuose. Per metus Vilniaus miesto savivaldybės taryboje pavyko nuveikti daug – įtvirtinti aptarnavimą raštu visomis kalbomis (ypatingas ačiū Povilui Poderskiui), parengti romų integracijos programą ir pažinti politiką iš vidaus. Prisijungti prie steigiamos partijos, o tuo pačiu prisiimti atsakomybę už atstovaujamas temas ir žengti į Seimą, atrodė ir tebeatrodo nuoseklus žingsnis. Jei norime pokyčių politikoje ir įstatyminiame reguliavime, tai turime būti tų pokyčių dalimi.

Neseniai įsigaliojo leidimas asmenvardžius asmens dokumentuose rašyti originalia kalba. Tai yra istorinis įvykis, dėl kurio praeityje buvo sulaužyta daug iečių. Ką Jums reiškia ši galimybė po tiek metų susigrąžinti savo tikrąjį vardą bei pavardę?

– Tai didelis laimėjimas Lietuvos piliečiams ir Lietuvos valstybei. Nesvarbu, ar kalbėtume apie mišrias šeimas, jų vaikus, ar apie tautines mažumas, nuo šiol nebeteks minti teismo kelių, tam, kad jie galėtų suvienodinti pavardes su turimais dokumentais, įrodinėti ar kvestionuoti savo tapatybės ir kultūrinio identiteto. Esu tikra, kad esame tame etape, kai visuomenė ir politikai supranta, kad mūsų daugiakultūriškumas ir įvairovė yra mūsų stiprybė.

Asmeniškai taip pat pasinaudojau šia galimybe, įsigaliojus įstatymui. Nepaisant virš šimto laimėtų bylų dėl originalios asmenvardžių rašybos, buvau sau pažadėjusi, kad šia galimybe pasinaudosiu tik tada, kai ji bus prieinama visiems piliečiams ne teisminiu keliu. Džiaugiuosi, kad galiu rašyti savo vardą taip, kaip rašiau mokyklos suole ir kaip jį rašė mano mama. Dar labiau džiaugiuosi, kad Seimas šį klausimą išsprendė ir per rinkimus ši tema nebus naudojama politinėms manipuliacijoms.

 

Neseniai linksmai „praūžė“ „Baltic Pride“ eitynės „Už lygybę ir taiką“, kuriose Jūs dalyvavote kartu su Teisingumo ministerijos komanda. Ką Jums jos reiškia?

– „Baltic Pride“ tai, visų pirma, eitynės už lygiavertiškumą ir žmogaus teises. Tuo pačiu, tai šventė, skambant puikiai muzikai, kurioje žygiuoja šeimos, poros ir draugai. „Baltic Pride“ – tai ir laisvė. Laisvė LGBT bendruomenei paimti mylimo žmogaus ranką, nebijant visuomenės reakcijos.

Praeitais metais per dienos prieš homofobiją minėjimą buvome vienintelė ministerija, kuri išsikėlė LGBT vėliavą. Džiaugiuosi, kad šiemet daugiau institucijų išreiškė palaikymą.

Esu dėkinga Teisingumo ministerijos kolektyvui, kuris susibūrė bendrai eisenai, išdidžiai nešant ministerijos vėliavą. Jei pažiūrėtume į kitų valstybių „Pride‘us“, pamatytume, kad tai įprasta praktika, kai ministerijų, įmonių, teisėsaugos institucijų atstovai dalyvauja eisenoje. Tai ypatingai svarbu piliečiams – žinoti, kad valstybės institucijos yra atspindis mūsų visuomenės, kurioje turime skirtingų tautybių, orientacijos ir pažiūrų asmenų.

Ar matytumėte paralelių su ilgai trukusia kova dėl teisės asmenvardžius rašyti originalia kalba ir šiuo metu vykstančios kovos už LGBT+ žmonių lygybę? Ar manote, kad pagaliau priėmus tos pačios lyties porų gyvenimą reglamentuojantį įstatymą Lietuvos žmonės taip pat pamatytų, kad nieko baisaus neįvyko?

– Paralelių tikrai matau. Estijos pavyzdys yra vienas arčiausiai mūsų, kuris patvirtina, kad partnerystės ar civilinės sąjungos instituto įtvirtinimas parlamente ilgainiui tampa nebeįdomus visuomenei, netgi priešingai – visuomenės pritarimas ir palaikymas nuosekliai auga, supratus, kad menamos grėsmės tebuvo politinės kovos. Atitinkamai įsigaliojus ir vardų ir pavardžių įstatymui pasirodo visi registrai puikiai veikia, visos institucijos ir jų darbuotojai puikiai susitvarko su keičiamais asmenvardžiais, o „w“ pavardėje nėra matyt niekuo išskirtinesnė nei „x“ parduotuvės pavadinime.

 

Esate laikoma viena sėkmingiausių bei produktyviausių Teisingumo ministrių Lietuvos istorijoje. Kaip manote, kodėl Jūsų veikla klostosi taip sėkmingai?

– Būtų labai įdomu išgirsti, kas ir kodėl taip vertina Teisingumo ministerijos darbą. Manau, kad visapusiškai įvertinti mano kaip ministrės darbą bus galima kadencijos pabaigoje. Tada, kai galėsime įvertinti, ką, kokia apimtimi ir kaip sėkmingai įgyvendinau pagal Vyriausybės programą, politinius pažadus rinkimų metu, o taip pat, kiek prioritetų perdėliojimas, reaguojant į neplanuotus iššūkius, buvo optimaliausias.

Jaučiuosi tikra tik dėl vieno – esu labai dėkinga savo politinei komandai ir ministerijos darbuotojams, kurių darbo dėka planai ir idėjos tampa realybe.

 

Lietuva buvo pirmoji valstybė, inicijavusi Hagos procesą dėl putino padarytų nusikaltimų žmoniškumui. Ar galėtumėte trumpai reziumuoti, kokia šiuo metu yra šio bei susijusių procesų stadija?

– Manau, kad Lietuvos iniciatyvumas ir nuoseklumas siekiant putino ir lukašenkos teisinės atsakomybės už karo nusikaltimus, yra vienas iš tų pavyzdžių, kuo mūsų karta galėtų ir turėtų didžiuotis. Vasario 24 d. rusijai pradėjus karo nusikaltimus ir agresiją prieš Ukrainą, jau pirmadienį, t. y. per dvi darbo dienas, Teisingumo ministerija jau parengė ir pateikė Vyriausybei kreipimąsi į Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) prokurorą. Tą pačią savaitę kreipėmės į Lietuvos generalinę prokuratūrą, kuo remiantis pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal universalią jurisdikciją. Lietuva pirmoji skyrė paramą TBT prokuroro tyrimui. Gegužės pradžioje suorganizavome tarptautinę konferenciją dėl rusijos agresijos nusikaltimų. Jau liepos pradžioje planuojame stoti į Ukrainos bylą prieš rusiją Tarptautiniame Teisingumo Teisme dėl genocido. Suprantu, kad tebesitęsiant karui ilgiau nei šimtą dienų, susidomėjimas šia tema mažėja. Tačiau negalime pavargti, kaip nepavargsta Ukrainos didvyriai, kovojantys už laisvę ir europietiškas demokratiškas vertybes.

 

Ar vis dar tikite Laisvės partija? Ar neišgąsdino pirmieji politiniai iššūkiai?

– Niekas nežadėjo, kad bus lengva. Esu tikra, kad darome ne tik tai, ką galime, bet ir žingsniu daugiau. To reikalaujame iš savęs, to iš mūsų reikalauja mūsų rinkėjas.

Ir, neslėpsiu, kartais, kai yra sudėtingesnės dienos, labai džiugina nepažįstamo žmogaus palaikanti žinutė ar draugiškas pasilabinimas susitikus „pub‘e“.

 

 

„BLITZ“ klausimai

Paskutinis matytas filmas.Furioza“ (galima surasti „Netflix’e“, labai rekomenduoju).

Mėgstamiausias sportas. Šachmatai. Juk sportas (šypsosi).

Didžiausia pagauta žuvis. Lydeka. Užkibusi ir nutrūkusi – lašiša. Visas pagautas žuvis paleidžiu.

„Go-to“ karaoke daina. Vienareikšmiškai nesu karaoke žmogus. Nei dainuoti, nei klausytis dainuojančių (juokiasi).

Dažniausiai naudojama programėlė telefone. Outlook ir Facebook.

Gyvenimo motto. When someone tells me „no“, it doesn‘t mean I can‘t do it, it simply means I can‘t do it with them.